Apie „Google“ knygų paiešką
• Apžvalga
• Idėjos ir nuomonės
• Bendroji pagalba

Partnerių programa
• Leidėjams ir autoriams
• Prisijunkite dabar
• Partnerių pagalba

Bibliotekų projektas
• Apžvalga
• Bibliotekų partneriai
• Bibliotekininkų pagalba

Apie „Google“ knygų paiešką

„Google“ knygų paieškos istorija

Iš pradžių buvo „Google“ knygų paieška.

Na, ne visai taip. Bet, žinoma, galima ginčytis, kad šis projektas atsirado taip pat seniai, kaip pats „Google“. 1996 metais „Google“ bendrasteigėjai, kompiuterių mokslo studijas baigę studentai Sergey Brin ir Larry Page dirbo tyrimų projekte, kurį rėmė Stanfordo skaitmeninių bibliotekų technologijų projektas. Jų tikslas buvo įgalinti skaitmeninių bibliotekų veiklą, o pagrindinė mintis buvo tokia: ateities pasaulyje, kuriame milžiniškas knygų rinkinys bus perrašytas skaitmenine forma, žmonės galės naudotis „tinklo paieškos serveriu“, norėdami indeksuoti knygų turinį ir analizuoti jų ryšius, nustatyti bet kokios knygos svarbą ir naudą sekant knygų citatų kiekį ir kokybę iš kitų knygų.

Jų kartu sukurtas „paieškos serveris“ buvo pavadintas „BackRub“, kuris tapo moderniu posūkiu tradicinėje citavimo analizėje, įkvėpusiu „Google PageRank“ algoritmus – paieškos technologijos branduolį, dėl kurio „Google“ tapo tiesiog „Google“.

Netgi tada Larry ir Sergey įsivaizdavo, kad žmonės, kad ir kur jie būtų, galės naršyti visas pasaulio knygas ir rasti tas, kurių ieško. Bet jie neįsivaizdavo, kad vieną dieną imsis projekto, padėsiančio tai įgyvendinti. Kartu pridedame trumpą apžvalgą apie kai kuriuos iki tol įvykusius svarbius etapus:

[2002]

Nedidelė „Google“ veikėjų grupė oficialiai pradeda slaptą „knygų“ projektą. Jie pradeda kalbėti su ekspertais apie ateityje laukiančius iššūkius, pradėdami paprastu, bet esminiu klausimu: kiek laiko užtruktų kiekvieną pasaulio knygą perrašyti skaitmenine forma? Kad ir kaip būtų keista, paaiškėja, kad to niekas nežino. „Google“ būdingu stiliumi, Larry Page nutaria paeksperimentuoti pats. Vieną dieną biure jis su Marissa Mayer, viena pirmųjų mūsų produkto vadovių, naudodami metronomą ritmui palaikyti, jie metodiškai verčia 300 puslapių knygos lapus. Tai užtrunka 40 minučių.

Įkvėpti visame pasaulyje vykdomų nepaprastų perrašymo skaitmenine forma projektų – Kongreso bibliotekos, Amerikos atminties projektų, Gutenbergo projekto, Milijono knygų projekto ir Visuotinės bibliotekos (išvardyti tik keli iš jų) – komanda pradeda naršyti internete, siekdama sužinoti, kaip jie dirba.

Atlikdamas duomenų ieškojimo užduotį, Larry Page užmezga ryšius su Mičigano universitetu, jo „alma mater“ ir skaitmeninių bibliotekų iniciatoriumi, įskaitant ir JSTOR duomenų bazę ir skaitmeninę biblioteką „Making of America“. Sužinojęs, kad dabartinis universiteto bibliotekos, apimančios septynis milijonus knygų, perrašymo skaitmenine forma trukmės apskaičiavimas lygus tūkstančiui metų, jis pareiškia universiteto prezidentei Mary Sue Coleman tikįs, jog „Google“ gali padėti tai atlikti per šešerius metus.

[2003]

Komandos narys nukeliauja į Arizonos valstijos Fynikso mieste vykstančią labdaringų knygų mugę, norėdamas įsigyti knygų joms nepakenksiančiai nuskaitymo technikai išbandyti. Po daugybės bandymų grupė išvysto kur kas švelnesnį nuskaitymo metodą už įprastus panašius greito nuskaitymo būdus. Apsidžiaugia ne tik tyrėjų komanda, bet ir pačios knygos.

Tuo pačiu metu grupės programinės įrangos technikai sprendžia keblias technines problemas, su kuriomis susiduria apdorodami informaciją iš keistų formų, neįprastų šriftų ar kitų netikėtų savybių turinčių knygų 430 skirtingomis kalbomis.

[2004]

1602 metais pono Thomas Bodley įkurtos Oksfordo universiteto Bodleian bibliotekos misija visada buvo tarnauti ne tik universiteto bendruomenei, bet ir visam pasauliui. Tyrėjų komanda apsilanko garsiojoje bibliotekoje ir juos pribloškia šiltas priėmimas.

Vykstant ekskursijai po knygų saugyklą, bibliotekininkai atneša šimtametes „neišpjaustytas“ knygas, kurios labai retai išvysta dienos šviesą. Pirmą kartą nuo to laiko, kai Šekspyras dirbo dramaturgu, svajonė proporcingai plėsti literatūros mokslininkų ratą, suteikiant prieigą prie šių knygų, atrodo, tapo pasiekiama.

Įkvepiantis apsilankymas ir vėlesni susitikimai bei diskusijos tampa oficialia partneryste pervedant neprilygstamą milijoninę XIX amžiaus viešosios nuosavybės knygų bibliotekos kolekciją į skaitmeninę formą per trejus metus.

Tuo tarpu daug tiriamųjų pokalbių su keliais didžiausiais pasaulio leidėjais duoda rezultatų. Spalio mėnesį Frankfurto knygų mugėje, Vokietijoje, Larry ir Sergey paskelbia programą „Google Print“. Pirmieji prie programos prisijungę leidėjai: Leidykla „Blackwell“, Kembridžo universiteto spauda, Čikagos universiteto spauda, leidyklos Houghton Mifflin, Hyperion, bendrovė McGraw-Hill, Oksfordo universiteto spauda, leidyklos Pearson, Penguin, Perseus, Prinstono universiteto spauda, leidyklos Springer, Taylor & Francis, Thomson Delmar ir Warner Books.

Gruodžio mėnesį paskelbiame programos „Google Print“ bibliotekų projekto, kuris tapo įmanomas dėl partnerystės su Harvardo, Mičigano universitetais, Niujorko viešąja biblioteka, Oksfordo ir Stanfordo universitetais, pradžią. Bendrą šių nepaprastų bibliotekų kolekciją sudaro daugiau kaip 15 milijonų knygų.

[2005]

Praėjus metams po programos „Google Print“ debiuto, tyrėjų komanda grįžta į Frankfurto knygų mugę pranešti, kad „Google Print“ priima partnerius iš šių aštuonių Europos valstybių: Austrijos, Belgijos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Olandijos, Ispanijos ir Šveicarijos.

Kadangi mūsų misija organizuoti pasaulio informaciją taip, kad ji būtų visur pasiekiama ir naudinga, paaukojame 3 milijonus dolerių Kongreso bibliotekai, kad padėtume sukurti Pasaulio skaitmeninę biblioteką, kuri suteiks internetinę prieigą prie retų ir unikalių leidinių iš viso pasaulio kolekcijos. Taip pat praplečiame bandomosios nuskaitymo programos veiklą su biblioteka, kuri atlieka Kongreso bibliotekos teisės padalinio istorinės vertės darbų perrašymą skaitmenine forma.

„Google“ pervadina programą „Google Print“ į „Google“ knygų paiešką, kuri tiksliau atspindi, kaip žmonės ją naudoja. Tyrėjų komanda taip pat atsiliepia į ginčą dėl bibliotekų projekto, dalyvaudama viešoje diskusijoje apie pagrindinius projekto principus.

[2006]

Amerikos leidėjų asociacijoje (AAP) sakydama jaudinančią kalbą Mičigano universiteto prezidentė Mary Sue Coleman aiškina, kodėl universitetas tapo bibliotekos projekto partneriu, akcentuodama knygų perrašymo skaitmenine forma svarbą, susiduriant su tokiomis stichinėmis nelaimėmis, kaip uraganas „Kotryna“, ir priduria „visada tikėjusi šiuo projektu“.

Kovo mėnesį dalyvaujame Londono knygų mugėje, kurioje kai kurie partneriai leidėjai dalijasi iki šiol įgyta patirtimi.

Netrukus po to pasiteiraujame partnerių, ar jie norėtų laisvą internetinę prieigą prie knygų parduoti skaitytojams – tiesiog naršyklėse. Tai pirmoji iš daugelio naujų parinkčių, kurias vystome glaudžiai bendradarbiaudami su leidėjais, norėdami padėti jiems eksperimentuoti taikant naujus knygų pardavimo būdus.

• Šioje knygoje aprašytos vietos: Žemėlapių iš įvairių šaltinių rinkinys leidžia žmonėms ieškoti knygų pagal tekste paminėtas vietas (vėliau programoje „Google Earth“ išleisime eksperimentinį KML sluoksnį, kuris veikia atvirkščiai – naudotojas išsirenka vietą, o pagal ją nurodome knygas).
  
• Populiarios ištraukos: Kuriame naują būdą, kaip naršyti knygas, žymėdami kiekvienos ištraukos iš knygų kolekcijos vartojimą.
• Mano biblioteka: Padedame žmonėms pasitelkti „Google“ paieškos galią per jų asmeninę knygų kolekciją. Naudotojai pradeda prižiūrėti asmenines bibliotekas, dalytis jomis, atsiliepimais ir įvertinimais su kitais.
• Naujas pradžios puslapis (iš pradžių tik JAV): Duodame žmonėms daugiau pradinių paieškos taškų knygoms tyrinėti mūsų rodyklėje.